Praėjusią savaitę Briuselyje vyko nacionalinių šilumos siurblių asociacijų susirinkimas, kuriame Lietuvą atstovavo Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos Tarybos narys Liudas Getautas.
Pirmą susirinkimo dieną vyko renginys su Šveicarijos atstovais Swiss Mission to EU, kuriame buvo pristatyta Šveicarijos politika CO2 emisijos mažinimui.
Šioje šalyje 23,3 % energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o pagrindinė politinė priemonė taršos mažinimui – įvestas mokestis už CO2 emisiją (nuo 96 iki 240 CHF/t CO2).
Šio mokesčio dėka per metus surenkama 1.2 milijardo CHF, iš kurių 2/3 perskirstomi gyventojams ir pramonei, o 1/3 – kantonų pastatų atnaujinimo programai.
Taip pat vykdomos įvairios papildomos programos, skatinančios taršos mažinimą: CO2 kompensavimo prievolė iškastinio kuro importuotojams, tiksliniai susitarimai su energetikos įmonėmis, pelno mokesčių mažinimas už pastatų atnaujinimą, parama su suteikiama paskolų garantija CO2 taupymo technologijoms, etc.
Apibendrinant pranešimą, Šveicarijos atstovai įvardino šilumos siurblius kaip standartinį pasirinkimą naujų pastatų šildymui, o taikomą mokestį už CO2 emisiją kaip sektiną pavyzdį kitoms šalims, padėsiantį stabdyti klimato kaitą.
Antrą susirinkimo dieną dalyvavo 15 šalių nacionalinių asociacijų atstovai. Susirinkimo metu buvo apžvelgtos atskirų šalių rinkos augimo tendencijos, subsidijų politika, Nacionalinis energetikos ir klimato planas. Jam buvo skirta daugiausia dėmesio.
Dalyviai dalinosi nuomone, kas plane yra teigiamo, su kokioms problemomis susiduriama atskirose šalyse dėl plano vykdymo (kas liečia šilumos siurblius) ir kuo šalys galėtų viena kitai padėti, dalinantis informacija.
Taip pat buvo iškeltas klausimas dėl statistikos apie parduotus šilumos siurblius rinkimo. Visos Skandinavijos šalys pasisakė, kad statistikos duomenų surinkimui yra samdomos nepriklausomos kompanijos.
Suomijos atstovas pasidžiaugė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį Suomija švęs, nes šalyje oficialiai bus instaliuota 1 000 000 šilumos siurblių.
