Rudenį šilumos siurblį įsirengęs vyras tikėjosi gauti valstybės paramą, tačiau sausio kvietime jam nepasisekė. Žmogus vadina situaciją lenktynėmis ir kaltina sistemą neskaidrumu. Tačiau ekspertas komentuoja, jog ne viskas taip paprasta.
Nori kitų kriterijų
Kazimieras (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) „Delfi“ sako, kad dabartinė tvarka kompensacijai gauti yra ydinga. „Kodėl teikiant paraiškas tik nuo fiksuotos dienos ir valandos organizuojamos lenktynės kas pirmiau užpildys paraišką, o ne kas pirmiau įsirengė šilumos siurblį“, – klausia vyras.
Jis pats siurblį įsirengė pernai lapkritį ir pretendavo į kompensaciją šių metų sausio 2 dienos kvietime.
„Tačiau pateikti paraišką nepavyko, nes per kelias valandas lėšos baigėsi“, – nusivylęs sako skaitytojas. Jis taip pat svarsto, kad turėtų būti leidžiama užpildyti paraišką kompensacijai už įrengtą šilumos siurblį bet kuriuo metu.
Ir jeigu būtų iš karto žinoma, kiek iš viso yra paraiškų, būtų galima skaidriau ir tolygiai paskirstyti kompensacijas.
„Ar negalėtų supaprastinti paraiškų teikimą privatiems asmenims? Pavyzdžiui, vietoj skenuotų dokumentų priimti foto nuotraukomis, nes ne visi gyventojai, ypač vyresnio amžiaus turi skenerius ar moka jais naudotis“, – dar vieną idėją siūlo Kazimieras.
Į pastarąjį siūlymą Lietuvos energetikos agentūra (LEA) reaguoja, sakydama, kad ji priima dokumentus įvairiais formatais: .pdf, .jpg, .jpeg, .png, .tif, .tiff, .adoc ir t.t.
„Todėl nėra būtina turimo popierinio dokumento skenuoti – galima jį kokybiškai nufotografuoti ir pateikti LEA“, – rašoma komentare.
Agentūra gina tvarką
Kalbėdama apie skaitytojo priekaištus paramos organizavimui, agentūra pažymi, kad nuo 2025 metų liepos mėn. paramą gali gauti tik tie gyventojai, kurie jau yra įsirengę naują šilumos gamybos įrenginį.
„Tokia tvarka užtikrina, kad paramos lėšos būtų naudojamos realiems, jau įgyvendintiems projektams, kad paramą pirmiausia gautų tie pareiškėjai, kurie iš tikrųjų jau investavo ir įsirengė įrenginį, o ne tie, kurie tiesiog anksčiau užpildė paraišką ir rezervavo paramos lėšas“, – rašoma komentare.
LEA taip pat pažymi, jog nuo 2024 metų spalio kvietimus teikti paraiškas taršių katilų keitimui pradėta skelbti periodiškai kiekvieną metų ketvirtį. O tai esą leidžia efektyviau planuoti ir valdyti finansavimą.
Tuo pat optimaliai paskirstomas vertintojų darbo krūvis, sutrumpinama paraiškų nagrinėjimo trukmė. Be to, tarp periodinių kvietimų atsiranda galimybė tobulinti finansavimo sąlygas.
„Dėl pastebėtų trūkumų ar pasikeitusių rinkos poreikių kvietimų taisyklės iki kito kvietimo gali būti patikslinamos ar supaprastinamos, kaip, pavyzdžiui, buvo patikslintos sąlygos, kad parama gali pasinaudoti ir daugiabučių gyventojai, neprisijungę prie centralizuoto šilumos tiekimo“, – rašo agentūra.
Ekspertas mano, kad sunku rasti visiems patinkantį variantą
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius sako, kad abu variantai yra problemiški: ir kai pirmiau skiriama parama, o po to statomas įrenginys, ir atvirkštinis sprendimas.
„Daug kas pateikia paraiškas ir po to – pastatysiu, nepastatysiu – jokių sankcijų, kad nepanaudoja paramos, jis negauna. O tas žmogus, kuris norėjo pastatyti, negauna paramos. Kai pastatai ir baigiasi pinigai tau bestatant arba Vyriausybė, kaip su saulės elektrinėmis, pakeičia paramos intensyvumą, – irgi nėra gerai, žmogus jaučiasi apgautas“, – sako M. Nagevičius.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas priduria, kad būtų puiku, jeigu užtektų pinigų, tačiau net ir tuomet kiltų problemų.
„Sunku pasakyti, kuris būdas yra geresnis. Bandomas ir vienas, ir kitas. Nebūtų tų minusų, jeigu pinigų būtų daugiau negu norinčiųjų, bet būtų kitas minusas – nepanaudojami pinigai“, – kalba M. Nagevičius.
Asociacija pasitiki dabartine tvarka
Pasiteiravome ir Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos komentaro. Kaip teigia jos direktorius Darius Jokubauskas, Lietuvos energetikos agentūra yra asociacijos socialinis partneris.
„Jei parama šilumos siurbliams pirmiausia būtų skiriama anksčiau įrenginius įsirengusiems pareiškėjams, tai kvietimai turėtų būti be konkretaus paraiškų teikimo laikotarpio ir nustatyto biudžeto, taigi, paraiškų vertinimo procesas vyktų chaotiškai.
Paraiškos dokumentus gyventojams vis tiek reikėtų užpildyti. Tik pareiškėjas žino, kada jis įsirengė įrenginį, todėl LEA papildomai turėtų dokumentuose ieškoti įsirengimo datų, rūšiuoti paraiškas pagal jas – procesas taptų komplikuotas, nenuoseklus ir neaiškus“, – sako asociacijos vadovas.
Jis pridūrė, kad su LEA bendradarbiauja jau keletą metų ir gali patikinti, jog paraiškos vertinamos operatyviai. „Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija teikia pasiūlymus dėl finansavimo sąlygų tikslinimo, tačiau pačiam paramos skyrimo procesui pastabų neturi, procesas vyksta gana sklandžiai“, – sako D. Jokubauskas.
Asociacijos ir agentūros duomenimis, nuo 2024 metų iki dabar LEA paskyrė finansavimą 16700 gyventojų už daugiau kaip 55 mln. Eur. Iš jų daugiau kaip 15 300 gyventojų jau įsirengė naujus šildymo įrenginius, jiems išmokėta 50,6 mln. Eur. Pasak D. Jokubausko, APVA (kuri prieš tai vertindavo paraiškas) nuo 2021 metų iki 2023 metų finansavo išlaidas už 11984 pakeistus neefektyvius katilus.
LEA primena, kad ir toliau kvietimai teikti paraiškas paramai gauti bus skelbiami kas ketvirtį, pirmą darbo dieną 14 val. dar iki 2027 m. pabaigos.
„Tai reiškia, kad artimiausiu metu dar bus galimybių parengti ir teikti paraiškas, o finansavimo planavimas išliks stabilus ir nuoseklus. Kviečiame pareiškėjus ruoštis 2026 metų balandžio 1 dienos kvietimų etapui, iš anksto pasiruošti pateikti reikalingus dokumentus“, – sako agentūra.
Energetikos ministerija skelbė, jog nuo šių metų sausio 2 dienos gyventojai vėl galės teikti paraiškas valstybės paramai, keičiant senus ir neefektyvius šildymo įrenginius į modernesnius ir aplinkai draugiškus sprendimus. Naujam ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta 3,3 mln. eurų.
Parama buvo teikiama gyventojams, įsirengusiems naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius: žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras, jei šie įrenginiai skirti būsto šildymui.
Priklausomai nuo pasirinkto įrenginio tipo ir galios, gyventojams gali būti kompensuojama vidutiniškai apie 3500 eurų už šilumos siurblį arba apie 1500 eurų – už 5-osios klasės biokuro katilą. Pavyzdžiui, įsirengus iki 7 kW galios šilumos siurblį oras–vanduo, galima gauti iki 4 280 eurų paramos.
Valstybės parama neefektyvių šildymo įrenginių keitimui yra ilgalaikė priemonė – tam numatyta daugiau nei 112 mln. eurų.
