Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą. Nors šis šildymo sezonas eina į pabaigą, Aplinkos ministerija atkreipia gyventojų dėmesį, kad jau dabar svarbu įsivertinti šiuos pokyčius ir iš anksto susiplanuoti kuro alternatyvas kitam sezonui tiems, kurie šildymui naudoja akmens anglį, durpes ar lignitą.
Gegužės 1-ąją įsigaliojus Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimams, bus draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkst. ar daugiau gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje.
Gyventojai, planuojantys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, ir toliau gali pasinaudoti valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra administruoja paramą neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į efektyvesnes šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Daugiau informacijos apie paramos sąlygas, tinkamus finansuoti įrenginius ir paraiškų teikimo tvarką gyventojai gali rasti Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, artimiausias kvietimas planuojamas skelbti 2026 m. liepos 1 d. Remiantis 2021–2030 m. energetikos plėtros programos pažangos priemone Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“, iškastinio kuro katilų keitimui namų ūkiuose iš viso numatyta skirti 37,2 mln. eurų. 2026 m. balandžio 7 d. duomenimis, taršius katilus pasikeitė 15 870 gyventojų, o išmokėta paramos suma siekė 52,29 mln. eurų (įskaitant ir neefektyvių biomasės katilų keitimo priemones).
Gegužės 1 d. taip pat įsigalioja ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose.
Už tokį pažeidimą gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Už pažeidimų teisenos pradėjimą, tyrimus ir protokolų surašymą atsakingi savivaldybių administracijų pareigūnai.
Šie pokyčiai yra viena iš priemonių, skirtų mažinti vietinę oro taršą tankiau apgyvendintose ir jautresnėse teritorijose, kuriose šildymui naudojamas iškastinis kuras daro didesnį neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei ir gyventojų sveikatai.
Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetama daugiau azoto oksidų, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų teršalų, nei naudojant švaresnius šildymo sprendimus.
