Šiandien Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuriuo atnaujinta energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos, informacijos teikimo, nacionalinio šildymo ir vėsinimo potencialo vertinimo bei objektų kaštų ir naudos analizių rengimo tvarka.
Patvirtinta tvarka nustato, kad nacionaliniu mastu bus reguliariai stebima Lietuvos pažanga įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo politikos priemones, o Lietuvos energetikos agentūra teiks su šia pažanga susijusias ataskaitas Europos Komisijai.
Joje taip pat įtvirtintas nacionalinis šilumos ir vėsumos potencialo vertinimas, apimantis detalesnius šilumos ir vėsumos energijos paklausos ir pasiūlos sinergijos analizės reikalavimus bei kaštų ir naudos analize pagrįstą planavimą, kaip ateityje efektyviausiai patenkinti šilumos ir vėsumos energijos poreikį.
Toks vertinimas suteikia daug energijos taupymo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros bei atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimo galimybių nacionaliniu mastu.
„Šie sprendimai leis išsamiau vertinti Lietuvos pažangą įgyvendinant Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano tikslus energijos efektyvumo srityje, taip pat užtikrins, kad šilumos ir vėsumos sektorius būtų planuojamas remiantis ekonomiškai efektyviausiais sprendimais. Tai prisidės prie mažesnių energijos kainų vartotojams, spartesnės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir efektyvesnio energijos taupymo galimybių išnaudojimo“, – sako energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.
Nustatyta, kad planuojant tam tikrus naujus ar atnaujinamus objektus privaloma atlikti kaštų ir naudos analizę, siekiant išnaudoti galimybes taupyti energiją didelės galios įrenginiuose ar objektuose, kuriuose suvartojamos arba transformuojamos energijos kiekis yra didelis.
Šis reikalavimas taikomas šiluminėms elektrinėms, kurių šiluminė galia didesnė kaip 10 MW, pramoniniuose technologiniuose procesuose naudojamiems įrenginiams, kurių galia didesnė kaip 8 MW, paslaugų sektoriaus įrenginiams (įskaitant nuotekų valymo ar suskystintų gamtinių dujų įrenginius), kurių galia didesnė kaip 7 MW, bei duomenų centrams, kurių elektros energijos įvado galia didesnė kaip 1 MW.
Jei kaštų ir naudos analizė parodo, kad techniniai sprendimai yra naudingi, esamuose objektuose jie turės būti diegiami, o naujuose – numatomi iš anksto.
