Šiandien, Seimas priėmė Energetikos ministerijos pateiktą teisės aktų paketą, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413 (RED III). Lietuva – viena pirmųjų šalių perkėlusių Direktyvos nuostatas. Šiuo penkių teisės aktų paketu siekiama spartinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą, supaprastinti reguliavimą ir mažinti administracinę naštą, kartu įgyvendinant svarbiausius Europos žaliojo kurso tikslus. Lietuva nuosekliai siekia ilgalaikių nacionalinių energetikos ir klimato politikos tikslų – iki 2030 m. padidinti AEI dalį galutiniame energijos suvartojime iki 55 proc., iki 2028 m. gaminti tiek elektros energijos, kiek šalis suvartoja, bei iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralų energetikos sektorių.
„Šiandien Seimas priėmė teisės aktus, kuriais Lietuva viena pirmųjų ES narių perkelia RED III direktyvą į nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad ne tik spartės atsinaujinančios energijos plėtra, bet ir mažės administracinė našta, bus supaprastintas reguliavimas bei suteikta daugiau aiškumo visiems rinkos dalyviams. Esame pasiryžę iki 2028 metų pagaminti daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, nei sudaro Lietuvos metinis elektros energijos suvartojimas. Šis teisėkūros paketas yra esminis įrankis, leidžiantis užtikrinti švarios, saugios ir konkurencingos energetikos bei transporto plėtrą Lietuvoje“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Svarbiausi pakeitimai:
- Transporto sektoriaus dekarbonizacija: degalų tiekėjai turės užtikrinti, kad AEI 2030 m. sudarytų ne mažiau kaip 29 proc. šalies degalų balanse. Bus sudarytos lankstesnės galimybės degalų tiekėjams įgyvendinti įpareigojimus, perkeliant degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (DAEI) apskaitos vienetus į kitus metus, pailginant nustatytus terminus, į degalų apskaitos vienetų sistemą integruojant privačias įkrovimo stoteles. Degalinių operatoriams siūloma nustatyti kintamo dydžio sankcijas dėl biodegalų maišymo.
- Pramonės sektoriaus dekarbonizacija: iki 2030 m. bent 42 proc. pramonėje naudojamo vandenilio turės būti pagaminta iš AEI, o iki 2035 m. – ne mažiau kaip 60 proc. Taip pat įtvirtinti sąlyginiai lankstumo mechanizmai.
- Viršesnis viešasis interesas: AEI projektai (saulės ir vėjo elektrinės, kaupimo įrenginiai, prijungimas prie tinklų) bus laikomi viršesniu viešuoju interesu – tai leis jiems taikyti aiškesnes ir palankesnes plėtros sąlygas.
- Paspartintos AEI plėtros zonos: Lietuva iki 2026 m. vasario 21 d. parengs AEI plėtros žemėlapį ir patvirtins paspartintas zonas saulės, vėjo elektrinėms, perdavimo ir skirstomiesiems tinklams bei kaupimo įrenginiams. Šiose zonose plėtojamiems projektams bus taikomos supaprastintos leidimų išdavimo procedūros, kurių trukmė negalės viršyti Direktyvoje numatytų terminų.
- Supaprastinti leidimų procesai: AEI leidimų išdavimas bus reglamentuotas aiškiai apibrėžtais etapais, trumpinami terminai: iki 12 mėn. paspartintose zonose, 24 mėn. – už jų ribų, 36 mėn. – jūrinėje teritorijoje.
- Energijos vartotojų ir įrenginių prijungimo pokyčiai: didelių vartotojų prijungimo prie tinklų procedūros bus supaprastintos, mažinant administracinę naštą. Taip pat suvienodinamos Elektros energetikos įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatos dėl techninio projektavimo – nebereikės techninio projekto, pakaks techninių pasiūlymų ir darbo projekto.
- Lankstesnė reguliacinė aplinka elektrinėms ir kaupimo įrenginiams: įrengiant energijos kaupimo įrenginius su laikančiomis konstrukcijomis tam tikrais atvejais nebereikės keisti žemės paskirties – kaip ir saulės, vėjo bei biodujų elektrinėms. Elektrinėms ir kaupimo įrenginiams bus taikomi aiškesni ir lankstesni reikalavimai dėl technologinių bandymų. Elektros tinklų pralaidumai galės būti „perkeliami“ kitai planuojamai vykdyti veiklai tuo atveju, jei keičiama veikla pateks į tą pačią elektros pralaidumų grupę.
- Gamintojai iki 30 kW anksčiau gavę VIAP skatinimą įgaus teisę keisti veiklą į elektros energiją gaminančio vartotojo, taikant grynojo atsiskaitymo apskaitos modelį ir išlaikant tame pačiame prijungimo taške jiems rezervuotus elektros tinklų pralaidumus, taip pat tokie elektros gamintojai keisdami veiklą neturės grąžinti jiems anksčiau suteiktos prijungimo kainos nuolaidos.
Šie sprendimai sudaro galimybes spartesnei atsinaujinančios energijos plėtrai, skaidresniam reguliavimui ir nacionalinių bei ES klimato tikslų pasiekimui.
