Kai kurie seniau statytų ar ilgokai neremontuotų individualių namų savininkai nesiryžta jų atnaujinti, nors už šildymą moka brangiai, o gyvenimo sąlygos – ne pačios geriausios: pro nesandarias sienas, langus ar duris, neapšiltintą stogą, pamatus skverbiasi šaltis ir drėgmė. Viena iš priežasčių – tam reikia nemažų investicijų, tačiau dalį jų galima susigrąžinti pasinaudojus valstybės parama ir gavus kompensacinę išmoką.
Naują kvietimą vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbs jau už savaitės – rugpjūčio 25 d. Jam iš Klimato kaitos programos numatyta 26 mln. eurų. Maksimali galima kompensacinė išmoka vienam namo atnaujinimo projektui siekia iki 14, 5 tūkst. eurų, ji apskaičiuojama padauginus namo naudingą plotą iki modernizavimo iš fiksuoto dydžio, kuris už 1 m² siekia 75 eurus.
„Dažnai žmonės baiminasi, kad procesas sudėtingas, ilgai trunka: reikia parengti daug dokumentų, projektus įgyvendinti per tam tikrą laikotarpį, dokumentuoti, kaip vyksta atnaujinimo darbai. Tačiau jau daugiau nei 5 tūkst. namų savininkai šia galimybe sėkmingai pasinaudojo ir džiaugiasi teigiamais pokyčiais. Mūsų ekspertai parengė detalią, aiškią informaciją, kaip pasiruošti iš anksto, kad paraišką pavyktų pateikti greitai, sklandžiai, išvengti klaidų, tikimės, kad tai padės sumažinti atmetamų paraiškų skaičių“, – aiškina APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Pasak G. Burbienės, pirmojo šiais metais individualių namų atnaujinimo kvietimo, kuris buvo paskelbtas balandžio mėn. ir tęsėsi iki gegužės mėn. metu sulaukta beveik 700 paraiškų už 8 mln. eurų sumą. Maždaug tiek vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų po šiek tiek daugiau nei metų taps ne tik sandarūs, šilti, jaukūs, o daugelis ir atrodys kaip nauji. Jų gyventojus džiugins ne tik sumažėjusios energijos sąnaudos, padidėjęs komfortas, bet ir pagražėjusi aplinka.
Jei vis tiek kyla abejonių, nepavyksta apsispręsti, APVA kviečia susipažinti su keliais jau įgyvendintų projektų pavyzdžiais ir patiems įvertinti įvykusius pokyčius.
Vienas iš jų – 1989 m. statytas 157 kvadratinių metrų ploto dviaukštis Šilutėje. Jo energinio naudingumo klasė po modernizavimo pakilo nuo F iki B, o skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti sumažėjo nuo 653,49 iki 131,54 kWh m2/metus, į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis – nuo 32,89 iki 13,41 CO₂ kg/m²/metus. Šių rezultatų pasiekta apšiltinus sienas, cokolį ir stogą bei pakeitus langus ir duris. Gauta parama – 7,7 tūkst. eurų. Sovietinius laikus menantis neišvaizdus mūrinukas tapo estetiškai patraukliu, pasididžiavimą ir geras emocijas keliančiu pastatu.
Kitas pavyzdys – iš Tauragės. Palyginus šio namo nuotraukas prieš atnaujinimą ir po jo skirtumas akivaizdus: pilkai tinkuotas, su drėgmės pėdsakais fasadas šiandien traukia žvilgsnį žaismingu šiltų rusvų atspalvių deriniu, nauji langai ir durys suteikia šiuolaikiškumo.
Po išorine transformacija slypi kitos naudos: šiluminės energijos sąnaudos nuo 354,52 krito iki 124,56 kWh m2/metus. Į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis sumažėjo nuo 31,46 iki 19,74 CO₂ kg/m²/metus. Prieš 5 dešimtmečius statytame 200 kvadratinių metrų ploto pastate be jau minėtų priemonių buvo apšiltintas stogas, sienos, cokolis ir rūsio grindys, o jo energinė klasė pakilo nuo F iki B. Išmokėta parama – 9,4 tūkst. eurų.
Anykščių rajone esančiame 97 kvadratinių metrų ploto 1990 m. statybos name buvo įdiegtos beveik visos įmanomos energinio efektyvumo didinimo priemonės: apšiltinos sienos, pamatai, perdangos virš šildomų patalpų, visos grindys, pakeisti langai ir durys. Po atnaujinimo jo energinė klasė pakilo nuo F iki B, šiluminės energijos sunaudojama beveik 7 kartus mažiau (vietoje 750,77 tik123,86 kWh m2/metus).
Į aplinką išmetama gerokai mažiau anglies dvideginio, 11,78 palyginus su 36,77 CO₂ kg/m²/metus. Namas apsivilko ne tik šiltesnį, bet ir gražesnį rūbą – nutinkavus fasadą jį net sunku atpažinti. Kompensacinė išmoka siekia beveik 6,5 tūkst. eurų.
APVA primena, kad parama išmokama, jei atnaujinus gyvenamąjį namą pasiekiama ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė (sertifikatas registruotas VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“) ir skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo.
Dėl kompensacinių išmokų gali kreiptis fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Namų modernizavimo projektai turi būti įgyvendinti per 15 mėn. po kvietimo pabaigos – iki 2026 m. gruodžio 25 d.
Atkreipiame dėmesį, kad projektai gali būti pradėti įgyvendinti iki kvietimo paskelbimo, tačiau išlaidos patirtos ne anksčiau kaip 2022 m. balandžio 20 d.
Daugiau informacijos apie tai, ką būtina žinoti teikiant paraišką galima rasti čia, o apie dažniausiai pasitaikančias klaidas ir kaip jų išvengti skaitykite čia.
