Šiandien, kai namai tampa vis sandaresni, gyvenamosiose patalpose, deja, jau nebeužtenka natūralių vėdinimo kanalų. Įrengiant A ir aukštesnės klasės energinio efektyvumo gyvenamuosius namus, kokybiška rekuperacinė vėdinimo sistema yra vienas iš būtinų elementų, toks pats svarbus kaip stiprūs pamatai, šiltos sienos ar ekonomiškas šildymas. Patalpose nuolat cirkuliuojantis ir besikeičiantis oras užtikrina, kad namuose nesusidarys pelėsių, vyraus sveikas mikroklimatas, o rekuperacinė vėdinimo sistema užtikrins, kad vėdinsime patalpas jų neatvėsindami.
Rekuperatoriai. Kas tai? Šių sistemų darbo principas paprastas. Iš esmės tai mechaninis vėdinimas (ventiliatoriais) su šilumokaičiu. Šviežias šaltas oras į patalpas patenka perėjęs per šilumokaitį, kuris orą iš dalies pašildo ir per ortakius tiekia į patalpą. Sakysit, kas gi čia tokio – juk lygiai taip pat šviežią šaltą orą sušildytų ir namo šildymo sistema. Visa gudrybė ta, kad rekuperatoriaus šilumokaitis šaltam orui sušildyti panaudoja iš namo šalinamo šilto oro energiją, o papildoma elektros energija orui pašildyti dažniausiai nenaudojama. Vasarą, atvirkščiai, iš patalpų šalinamas vėsesnis oras atšaldo iš lauko patenkantį įkaitusį orą. Tokiu būdu išlaidos šviežiam orui šildyti ir šaldyti sumažėja nuo 50 iki 90 %. Be to, vėdinimo įrenginyje yra specialūs filtrai, valantys orą. Jie apsaugo nuo dulkių ir nešvarumų, galinčių patekti iš lauko. Tai ypač aktualu, jei gyvenate mieste ar prie judrios gatvės.
Normos ir taisyklės. Individualaus gyvenamojo namo projektas turi būti rengiamas laikantis STR techninių reikalavimų ir higienos normų, kurie garantuoja minimalų komfortą ir saugią eksploataciją. Pagal higienos normas vienam žmogui į gyvenamosios paskirties patalpą šviežio oro turi patekti ne mažiau kaip 14,4 kub. metrų per 1 valandą. Jei patalpos yra visuomeninės paskirties, šis oro kiekis turi būti didesnis. Oro kaita taip pat turi būti intensyvesnė, jei patalpose bus rūkoma ar sportuojama. Triukšmo lygis, kurį skleidžia vėdinimo sistema, gyvenamosiose patalpose turėtų siekti ne daugiau kaip 40 dBA dieną ir 30 dBA naktį.
A, A+, A++ klasės pastatams norminė oro apykaita turi būti ne didesnė nei 0,6 l/h, esant 50 Pa slėgių skirtumui (STR 2.05.01:2013 Pastatų energinio naudingumo projektavimas). Šis parametras nustatomas atliekant privalomą sandarumo testą.
Lietuvoje nuo 2016 m. smarkiai pakilus reikalavimams individualių gyvenamųjų namų energiniam efektyvumui, mechaninis vėdinimas su šilumokaičiu nors teoriškai ir nėra privalomas, tačiau praktiškai šiandien jis vienoks ar kitoks įrengiamas beveik kiekvienuose naujai statomuose namuose. Kaip žurnalui „Supernamai“ sakė UAB „Litmax Trading“ projektų vadovas Rokas Petrašiūnas, teoriškai, skaičiuojant kompiuterine programa, pasiekti įstatymų reikalaujamą A klasės energinį efektyvumą, nenaudojant rekuperatoriaus, galima. Tačiau tokio namo 1 kv. m kaina būtų labai didelė, nes namo energinius nuostolius reikėtų kompensuoti įrengiant itin daug atsinaujinančią energiją naudojančių įrenginių, pavyzdžiui, šilumos siurblių ir saulės kolektorių. Jeigu prie visų šių įrenginių dar pridėtume ir rekuperaciją, jau gautume nebe A klasės, o pasyvųjį namą.
Kiekviena naujove dar reikia mokėti ir naudotis. Pavyzdžiui, ar name su rekuperatoriais galima atidaryti ir langus? Langus atidaryti galima visuomet, tačiau taip išbalansuojama sistema ir šilumos efektyvumas pačiame rekuperatoriuje gaunamas mažesnis. Atidarydami langą prarandate energiją. Jeigu jau turite rekuperacinę sistemą, geriau jos galimybes ir išnaudoti. A ir aukštesnės klasės langai namuose turėtų būti tik kaip šviesos šaltinis.
Kokiais kriterijais remdamasis žmogus turėtų rinktis rekuperacinę sistemą? Pirmiausia reikėtų apsispręsti, kokios klasės pastatą žmogus stato, ir pagal tai parenkama vėdinimo sistema ir jos efektyvumas. Be abejo, reikia paisyti energijos sąnaudų ir triukšmo lygio. Rekuperatorinis vėdinimo įrenginys turi būti aukšto naudingumo koeficiento, ventiliatoriai turi būti ekonomiški, įrenginys turi veikti tyliai, nes dirbs nuolat. Rekuperacinės sistemos gaminamos įvairaus galingumo ir skirtingų modifikacijų.
Pagrindinis jų efektyvumo kriterijus – grąžinamos šilumos koeficientas procentais. Įrenginys gali grąžinti nuo 75 iki 95 proc. iš patalpos išeinančios šilumos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar įrenginys dirbs žemose temperatūrose. Šiuo metu rinkoje yra įvairių įrenginių, pavyzdžiui, kai kurie rekuperatoriai gali būti sujungiami su šildymo sistema (pavyzdžiui, prijungiamas vandens kontūras), tad šilumokaitis neatšąla per didžiuosius šalčius. Taip pat reikėtų pasirinkti sistemą –centralizuotą ar decentralizuotą. Centralizuota sistema turi vieną didelį vėdinimo įrenginį ir nuo jo po visas patalpas išvedžiojami ortakiai. Decentralizuota sistema – kai namuose įrengiami keli vienas nuo kito nepriklausomi rekuperatoriai – jie gręžiami tiesiog į sieną. Pavyzdžiui, mūsų siūlomiems decentralizuotiems įrenginiams papildomo pašildymo nereikia, nes dėl šilumokaityje naudojamos keramikos ir regeneracinio veikimo principo pasiekiamas labai didelis šilumos sugrąžinimo efektyvumas.
O kas tai yra regeneracinio veikimo principas? Tai kai oras iš patalpos šalinamas maždaug 70 sekundžių, per tą laiką iš patalpos išeinantis oras įšildo keraminį šilumokaičio bloką, maždaug kaip įšyla kavos puodelis nuo karštos kavos. Paskui per šiltą šilumokaitį į patalpą tiekiamas šviežias šaltas oras, kuris sugrąžina šilumą atgal į patalpą. Taip oras be perstojo varinėjamas pirmyn atgal. Įrengiant tokią sistemą, namuose reikėtų montuoti mažiausiai du įrenginius, kad gautume pakankamą oro cirkuliaciją.
Galbūt decentralizuotus įrenginius patogiau statyti renovuojamuose namuose, kur nepatogu išvedžioti ortakių sistemos? Nebūtinai. Į sieną statomi rekuperatoriai tinka visų tipų pastatams nuo A iki Z, gal išskyrus dideles pramonines patalpas, nes ten oro kiekiai yra labai dideli. Žmogus, prieš apsispręsdamas, kokią sistemą (centralizuotą ar decentralizuotą) įsirengti, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ortakių sistemą maždaug kas 5–7 metus reikia iš esmės valyti – ten prisikaupia labai daug nešvarumų, o tai didelis ir brangus darbas. Be to, centralizuotose sistemose maždaug kas pusę metų reikia keisti filtrus. Labai gerai, jei filtrai yra daugkartinio naudojimo. Tai sumažina eksploatacinius kaštus. Pavyzdžiui, į sieną statomo rekuperatoriaus filtrus žmogus gali išvalyti pats – tai taip pat paprasta, kaip pakeisti ar išvalyti dulkių siurblio filtrą.
Ar svarbus rekuperatoriaus ventiliatoriaus variklio tipas? Varikliai būna AC ir EC tipų. AC yra senesnio tipo varikliai – jie tiesiog vartoja daugiau elektros energijos. Iš esmės dabar visi geresni gamintojai į gaminius deda EC tipo variklius.
Sistemos projektavimas
Bet kokie rimtesni statybos darbai prasideda nuo projekto. Vėdinimo sistema ne išimtis. Apie ją reikia pradėti galvoti vos tik pradėjus planuoti būsimą pastatą. Pasak vėdinimo sistemų projektuotojo Tado Jancos, architektai dažnai pamiršta apie tai, kad naujai statomame name reikės išvedžioti ortakius, pavyzdžiui, trūksta lubų aukščio ir nėra kaip vamzdžių paslėpti. Tokias problemas išspręsti, kai pastatas jau pastatytas, daug sunkiau ir brangiau. Todėl geriausia, kai vėdinimo sistema projektuojama dar prieš gaunant statybos leidimą ir pradedant statybas. Rengdamas vėdinimo sistemos projektą, inžinierius projektuotojas pirmiausia atlieka skaičiavimus, atsižvelgdamas į patalpos tūrį, oro apytakos reikalavimus, oro užterštumo lygį konkretaus objekto vietoje.
Į ką dar reikėtų atsižvelgti projektuojant konkretaus namo vėdinimo sistemą? Statybos reglamentas žiūri tik iš energinės pusės. Žiūrima, kad vėdinimo įrenginio naudingumo koeficientas būtų pakankamas ir kad ventiliatoriai nevartotų per daug elektros energijos. Tačiau kartais tenka atkreipti dėmesį ir į individualius konkretaus žmogaus poreikius. Pavyzdžiui, jeigu būsimo namo gyventojai turi problemų su kvėpavimo takų ligomis, galbūt verta statyti geresnius filtrus. Jų yra visokių. Tuomet reikia numatyti ir priėjimą prie filtrų dėžių, nes, matyt, juos reikės dažniau keisti. Tokie niuansai šiek tiek pakoreguoja projektavimo darbus.
Esate centralizuotos ar decentralizuotos sistemos šalininkas? Naujiems individualiems namams paprastai rekomenduojame centralizuotą rekuperacijos įrenginį, kuris įkurdinamas palėpėje ar kitose pagalbinėse patalpose. Įrenginys visgi skleidžia šiokį tokį triukšmą. Geriausia, kad patalpos būtų šildomos, bet gali būti ir nešildomos, tik tuomet įrenginį reikės apšiltinti – tai irgi papildomos išlaidos. Taip pat reikia aplink rekuperatorių palikti laisvos vietos, kad būtų patogu prieiti ir atidaryti dureles keičiant filtrus ir atliekant kitus priežiūros darbus. Nuo įrenginio ortakiai išvedžiojami po visą namą. Šalinti orą iš patalpų dažniausiai numatoma per stogą į viršų. Centralizuotos sistemos, lyginant su minirekuperatoriais, geresnis ne tik efektyvumas, bet ir oro pasiskirstymas, o neretai ir kaina. Tačiau, minirekuperatoriai puikiausiai tinka renovuojant daugiabučius – tuomet tai daug pigesnis sprendimas, nes jam nereikia ortakių.
Rekuperatorių tipai
Rekuperacija – dar gan naujas išradimas, juk visai neseniai puikiausiai apsėjome ir be šių įrenginių. Tačiau, pradėjus statyti sandaresnius namus, buvo labai greitai susidurta su drėgmės ir pelėsio problemomis. Kilus poreikiui technologija tobulėjo labai greitai ir šiuo metu išgyveną savotišką aukso amžių. Kiekvienais metais rinkoje pasiūloma vis naujų įrenginių ir sistemų. Natūralu, kad paprastam žmogui nelengva susigaudyti tokioje gausybėje. Tad plačiau papasakoti apie šiandien siūlomų rekuperacinių vėdinimo sistemų rūšis paprašėme UAB „IDV Group“ vadovą Igną Staugaitį.
Pristatykite pagrindinius šiuo metu rinkoje siūlomų rekuperatorių tipus. Šiuo metu rinkoje vyrauja dviejų tipų rekuperatoriai: rotaciniai ir priešpriešinių srautų, šie dar vadinami plokšteliniais arba šešiakampiais. Plokštelinių rekuperatorių efektyvumas (šilumos grąža) yra aukštesnis, rotacinių mažesnis. Kadangi plokštelinio rekuperatoriaus efektyvumas yra didesnis, įpučiamas iš lauko oras yra šiltesnis, o rotaciniuose rekuperatoriuose beveik visada įmontuotas šildytuvas, kuris prireikus įeinantį orą pašildo. Rotacinis rekuperatorius viduje truputėlį sumaišo ištraukiamo ir tiekiamo oro srautus. Plokštelinis srautų visiškai nemaišo, nes ten yra du visiškai atskiri oro srautai – vienas įeinantis, o kitas išeinantis. Be to, rotacinis rekuperatorius yra garsesnis, nes ten sukasi rotorius, yra papildomas variklis ir diržinė pavara, jam reikia daugiau priežiūros dėl judančių detalių, kurios dyla.
Teko girdėti, kad plokšteliniai rekuperatoriai prasčiau veikia žemose temperatūrose? Kadangi rotaciniame rekuperatoriuje yra judanti detalė – rotorius, ant jo nesiformuoja kondensatas ir nereikia galvoti apie kondensato nuleidimą. Plokšteliniame rekuperatoriuje keičiantis skirtingos temperatūros srautams, susidaro kondensatas, todėl daromas kondensato nuleidimo sistema. Kondensatas neigiamoje temperatūroje užšąla. Dėl to plokšteliniuose rekuperatoriuose yra įdiegta papildoma apsauga nuo užšalimo, vadinamoji frost protection funkcija. Ši apsauga būna dviejų tipų. Pirmuoju atveju įsijungia elektrinis tenas (šildytuvas) ir pašildo lauko orą – tam papildomai vartojama elektros energija. Antruoju atveju sistema mažina iš lauko tiekiamo oro srauto kiekį mažindama ventiliatoriaus greitį ir taip automatiškai atitirpina šilumokaitį iš namo ištraukiamu šiltu oru. Pigesni rekuperatoriai paprastai turi teną, o brangesni – sistemą, kuri atitirpina šerkšną be papildomų elektros energijos sąnaudų.
Tačiau antruoju atveju, matyt, mažėja rekuperatoriaus efektyvumas? Tam tikra prasme taip. Išeina, kad rekuperatorius, kaskart atitirpindamas šerkšną, į vidų tiekia mažiau oro, negu ištraukia, taip sukuriamas neigiamasis slėgis. Tačiau frost protection funkcija veikia ne nuolat, o tik maždaug 5 minutes per valandą. Atitirpinęs ledą rekuperatorius vėl grįžta į normalią padėtį. Viskas priklauso nuo lauko oro temperatūros ir drėgnumo. Šiuolaikiniuose plokšteliniuose rekuperatoriuose frost protection funkcija nereikalinga iki –14 laipsnių, senesnės kartos prietaisuose ši funkcija įsijungia esant 5–8 laipsnių šalčiui. Žodžiu, ši plokštelinių rekuperatorių problema praktiškai jau išspręsta.
Ką dar galėtumėte žmonėms patarti, kokių yra rinkos naujovių? Apskritai rekuperatoriai tobulėja labai greitai, nes ir reikalavimai ES labai greitai keičiasi. Pavyzdžiui, naujausi rekuperatoriai jau turi nebe 3 greičio režimus, o greitį galima keisti viena procentine padala. Taip pat atsirado galimybė naudoti papildomą CO2 daviklį. Jį įdiegus sistema jaučia, kada patalpose sumažėja žmonių iškvepiamo anglies dvideginio kiekis (pavyzdžiui, kai namuose nieko nėra), ir veikia mažesniu greičiu. A+ klasės rekuperatoriai jau privalo turėti šį daviklį. Taip pat rekomenduojame įrengti signalą nuo sanitarinių mazgų. Net jeigu rekuperacija visiškai išjungta, pavyzdžiui, vasarą, kai užeiname į sanitarinius mazgus, ten reikia vėdinimo. Tad įjungus šviesą rekuperatorius supranta, kad mes esame tenai ir tuojau pat ima veikti tuo režimu, kuris yra užprogramuotas. Todėl A ir A+ klasės namuose įrengiamuose sanitariniuose mazguose negali būti natūralaus vėdinimo šachtų. Sanitariniai mazgai kaip tik privalo būti labai sandarūs ir turėti atskirą valdymo signalą.
O kaip manote, kuriais atvejais geriau rinktis centralizuotą, o kuriais decentralizuotą vėdinimo sistemą? Mano nuomone, minirekuperatorių statyti naujai statomame name neverta – išeina, kad pastatomas sandarus namas ir paskui jis visas sugręžiojamas. Bendras tokios sistemos efektyvumas, lyginant su centralizuota sistema, gaunamas daug mažesnis. Be to, sanitariniai mazgai ir kitos pagalbinės patalpos nėra ventiliuojamos rekuperatoriais, nes ten jų technologiškai neišeina pastatyti. Tad šios patalpos ventiliuojamos natūraliu būdu, ir mes prarandame energinio efektyvumo klasę. Dar kita problema, kad minirekuperatoriai praktiškai nustoja veikti –10 laipsnių temperatūroje, nes jų šilumokaičiai maži ir jie pradeda pūsti šaltą orą. Mes taip pat pardavinėjame minirekuperatorius, bet manau, kad su jais pasiekti A klasės neįmanoma. Tačiau šie rekuperatoriai puikiai tinka, kai papildomo vėdinimo reikia jau įrengtuose ar renovuojamuose daugiabučiuose namuose. Šiuo atveju tai pigus, paprastas sprendimas – išgręžei sieną, pastatei minirekuperatorių, laidą į kištukinį lizdą įkišai – ir viskas. Nors esu matęs sėkmingų sprendimų, kai renovuojamuose daugiabučiuose įrengiama ir centralizuota vėdinimo sistema. Ortakiai gali būti puikiai paslėpti po apdaila arba išvesti per fasadą, įvairias šachtas, laiptines, koridorius. Statantis naują namą, mano nuomone, reikėtų rinktis centralizuotą sistemą, nes ji už tą pačią kainą yra kur kas efektyvesnė.
Kur kreiptis pagalbos?
Pastaruoju metu vėdinimo sistemų rinka itin sparčiai plečiasi. Didėjant vėdinimo įrenginių poreikiui, atsiranda vis naujų įmonių, deja, ne visos jos siūlo kokybiškus sertifikuotus gaminius. Tad klientui kyla klausimas, kaip teisingai pasirinkti vėdinimo sistemos pardavėją, ar galima juo pasitikėti ir kur kreiptis pagalbos kilus problemų. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl 2017 m. pradžioje buvo įsteigta Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija. Šnekėjomės su šios asociacijos pirmininku Dariumi Jokubausku.
Kodėl įsikūrė Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija? Kokie pagrindiniai šios organizacijos tikslai ir uždaviniai? Pagrindinis asociacijos tikslas – stiprinti Lietuvos šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų gamintojų bei atstovų sektorių, didinti jo konkurencingumą, sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai. Asociacija propaguoja pažangias šildymo ir vėdinimo technologijas, atstovauja narių interesams valstybinėse institucijose ir įstaigose. Asociacija yra Europos šilumos siurblių asociacijos (European heat pump asociation) narė. Taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Būsto energijos taupymo agentūra, Lietuvos aplinkos apsaugos investiciniu fondu, skirstančiu paramą atsinaujinančiųjų energijos šaltinių projektams.
Kiek įmonių vienija asociacija? Ar tai tik lietuviškos įmonės? Asociacija šiuo metu vienija 10 narių, Lietuvos šilumos siurblių ir rekuperatorių srities įmonių. Tačiau narių daugėja.
Kodėl po viena vėliava susibūrė šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų pardavėjai? Kas bendro tarp jų? Šilumos siurbliai ir rekuperatoriai – tai dvi sritys, einančios greta ir papildančios viena kitą. Šiuolaikiškas namas jau neįsivaizduojamas be šilumos siurblio ir rekuperacinės sistemos ar minirekuperatoriaus.
Kokią naudą iš asociacijos egzistavimo gauna klientas? Klientai kreipiasi į asociaciją konsultacijų, asociacija gali parekomenduoti patikimus gamintojus ar atstovus, paaiškina, kur kreiptis siekiant gauti valstybės paramą įsirengiant šilumos siurblius.