Kai lauke spaudžia –10, –15 ar net –20 °C šaltis, šildymo sistema tampa ne teoriniu pasirinkimu, o kasdienio komforto ir sąskaitų klausimu. Žmonės ima ieškoti ne reklaminių pažadų, o realių atsakymų, kuri šildymo sistema yra patikimiausia per speigus, kaip ji veikia ekstremaliomis žiemos sąlygomis ir kiek iš tikrųjų kainuoja šildymas šalčiausiais mėnesiais.
Šalčiai nėra baisūs – jei pasirinktas tinkamas šildymo sprendimas
Būtent šalčiausios žiemos savaitės daugeliui tampa lūžio tašku – tada šildymo sistema įvertinama ne pagal reklamą, o pagal tai, kiek kainuoja šiluma tada, kai jos labiausiai reikia.
Tokios oro sąlygos yra tikras išbandymas realiame gyvenime: vieni sprendimai išlaiko stabilumą ir prognozuojamas sąnaudas, o kiti per speigus pradeda prarasti efektyvumą ir stabilumą – didėja elektros poreikis, dažnėja darbo režimų kaita, o sąskaitos nemaloniai nustebina. Ši žiema dar kartą parodė paprastą dalyką: didelis šaltis nėra Lietuvos praeitis.
Todėl renkantis šildymą vis daugiau žmonių atsigręžia į geoterminį šildymą su gruntas–vanduo šilumos siurbliais. Sprendimą, kuris išlieka stabilus net tada, kai lauke spaudžia tikras minusas, pastebi bendrovės „TENKO Baltic“ pardavimų vadovas Mindaugas Budrys.
„Geoterminė sistema iš esmės skiriasi tuo, kad jos efektyvumas nepriklauso nuo lauko oro temperatūros. Žemėje nėra –20 °C, todėl net ir didžiausių šalčių metu sistema dirba stabiliai, be papildomo streso. Žmonės tai labai aiškiai pamato tada, kai kiti sprendimai pradeda reikalauti daugiau elektros, daugiau reguliavimo ir daugiau kantrybės“, – sako M. Budrys.
Kad skirtumai būtų suprantami ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, jis pateikia konkretų pavyzdį: 2026 m. sausis tapo tikru šildymo sistemų „streso testu“, kai vidutinė mėnesio temperatūra siekė apie –10 °C. Per tokius šalčius žmonės aiškiai pamato, ar pasirinktas sprendimas bus ramybė, ar staigmenos sąskaitose.
Skaičiuojant 160 m² A klasės namą (šilumos poreikis apie 55 W/m²), vien tokį sausio mėnesį šildymui ir karšto vandens ruošimui reikia apie 4500 kWh šilumos energijos, o tai reiškia, kad geoterminis šildymas su gruntas–vanduo šilumos siurbliu (COP ~4,5) kainuoja apie 220 Eur, kai oras–vanduo (COP ~2 – realus tokio mėnesio efektyvumas) gali kainuoti apie 500 Eur (skaičiuojant vidutinę 0,22 Eur/kWh elektros kainą).
Kitaip tariant, per šalčio mėnesį skirtumas gali viršyti 2 kartus ir daugiau, todėl geoterminis šildymas dažnai vertinamas kaip stabiliausias ir efektyviausias pasirinkimas.
Kodėl per šalčius išryškėja tikrieji skirtumai?
Pasak specialisto, taip nutinka dėl to, kad oras–vanduo šilumos siurbliai yra tiesiogiai priklausomi nuo lauko oro temperatūros: kuo šalčiau, tuo sunkiau sistemai „ištraukti“ šilumą iš oro.
Nors įrenginiai veikia ir per didžiulius šalčius, tačiau krenta jų efektyvumas, mažėja galia ir vis dažniau įsijungia papildomas elektrinis tenas, kuris didina elektros sąnaudas.
Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad ant išorinio šilumos siurblio bloko formuojasi šerkšnas, periodiškai vyksta atitirpinimo ciklai, kurie taip pat „paima šilumą iš namo“. Tai reiškia didesnes elektros sąnaudas, daugiau darbo režimų ir papildomų niuansų.
Negana to, prisideda ir praktiniai aspektai, apie kuriuos žmonės dažnai susimąsto tik susidūrę su problema – kondensato nuvedimas, apledėjimo rizika, lauko bloko priežiūra ar didesnis nei įprastai triukšmas.
Geoterminio šildymo sistemoje šių silpnų vietų tiesiog nėra, nes nėra lauko bloko, nereikia atitirpinimo ciklų, o efektyvumas nepriklauso nuo lauko oro temperatūros. Dėl to šildymas išlieka stabilus viso sezono metu, net ir per didžiausius speigus, – aiškina M. Budrys.
Kodėl vieniems šilumos siurbliai pasiteisina, o kiti nusivilia?
Norint turėti aukštą efektyvumą, neužtenka tik pasirinkti technologiją – sėkmę lemia visa sprendimo visuma.
Viena dažniausių klaidų – neteisingai parinkta įrangos galia: žmonės vis dar vadovaujasi principu „pas kaimyną 7 kW, tai ir man reikia 7kW“, nors realus poreikis priklauso nuo namo sandarumo, apšiltinimo, langų ploto, šeimos įpročių, karšto vandens poreikio ir kitų faktorių, kuriuos galima įvertinti tik kiekvieną projektą nagrinėjant ir skaičiuojant individualiai.
Geoterminio šildymo sistemoje ypač svarbu teisingai parinkti gręžinių apimtį – jų kiekis ir gylis priklauso nuo namo poreikių, todėl būtini specialistų skaičiavimai, o ne spėjimai.
Taip pat didžiausias efektyvumas pasiekiamas tuomet, kai šildymo sistema veikia žemomis temperatūromis – pavyzdžiui, su tinkamai suprojektuota grindinio šildymo sistema ar tinkamo dydžio radiatoriais.
Patikimiausiai sistema veikia tada, kai teisingai suderinama visuma: įrenginio galia, šilumos šaltinis (gręžiniai), vidaus sistema ir, be abejonės, rangovas, kuris sprendimą įgyvendina kokybiškai.
Ne mažiau svarbu ir garantijos sąlygos – šiandien vis daugiau žmonių ieško sprendimų su 5 metų garantija, nes tai tampa aiškiu patikimumo ir gamintojo atsakomybės signalu. Taip pat svarbus aptarnavimas bei servisas, kad kilus klausimams būtų kas atsako ir kas užtikrina realią priežiūrą.
„Jeigu žmogus nori, kad šilumos siurblys atlieptų lūkesčius, jam reikia ne tik įrenginio, bet ir teisingo sprendimo nuo A iki Z“, – sako įmonės „TENKO Baltic“ atstovas.
Komfortas ne tik žiemą: geoterminės sistemos pranašumas vasarą
Dar vienas aspektas, apie kurį vis dažniau galvoja namų savininkai, yra komfortas vasarą.
Nors šildymo sistemas dažniausiai renkamės galvodami apie žiemą, Lietuvoje vis dažniau pasitaiko ir karštų vasarų. Geoterminės sistemos šiuo atveju turi stiprų pranašumą – pasyvų vėsinimą, kai patalpos vėsinamos naudojant natūralią žemės temperatūrą. Energijos sąnaudos tokiu atveju būna minimalios, o efektyvumas gali būti net iki 10 kartų didesnis nei vėsinant patalpas įprastais kondicionieriais.
Ką šiandien renkasi keičiantys senus šildymo katilus?
Iš LEA (Lietuvos energetikos agentūros) skelbiamų kompensacijų statistikos matyti, kad oras–vanduo šilumos siurbliai išlieka populiariausiu pasirinkimu. Tai dažniausiai lemia paprastesnis įrengimas ir, iš pirmo žvilgsnio, mažesnės pradinės investicijos.
Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad žmonės, pasirinkę geoterminio šildymo sprendimus, gali gauti beveik dvigubai didesnę paramą (lyginant su oras–vanduo įrenginiais), todėl galutinė investicija neretai tampa gerokai patrauklesnė.
„Žinoma, kai jau sutvarkytas namo gerbūvis, būtina įvertinti gręžinių įrengimo galimybes, tačiau praktika rodo, kad norintys patikimiausio sprendinio dažnai randa tinkamus kompromisus jo įgyvendinimui. Valstybės skatinimas prisideda prie to, kad vis daugiau žmonių renkasi tokius sprendimus – tai geriausiai matome iš augančių vokiškų šilumos siurblių „alpha innotec“ pardavimų“, – tvirtina specialistas.
Jei kyla klausimų, kaip pasinaudoti parama ar kuris sprendimas tinkamiausias jūsų namams, visos informacijos ieškokite: www.tenko.lt. Konsultaciją specialistų inžinierių komanda jums gali suteikti ir el. paštu: info@tenko.lt ar tel. nr.: +37052643582.
